Kvietiniai – sena vakarų Žemaitijos pasienio gyvenvietė į šiaurę nuo Gargždų, Klaipėdos rajone. Pro gyvenvietę vinguriuoja Galupalio upelis, Gargždupio dešnysis intakas bei Kuršupalis, kurie įteka į šalia tekančią Miniją.
Kvietinių kaimas minimas 1535-1540 m. įkurtos, 1590 m. po reformacijos atkurtos Gargždų katalikų bažnyčios fundacijos dokumentuose kaip karalienės Bonos, vėliau – karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės Gargždų bažnyčiai skirtų žemių dalis.
Kvietiniai – istorikų gerai žinomi dėl čia esančio Pilkapyno, kuris iki šiol dar nėra pilnai ištirtas. Prie Minijos esantys pilkapiai byloja, kad žmonės šiose žemėse gyveno jau nuo I tūkstantmečio pr. Kr. (prieš Kristų). Tiesiant dujotekį, 2015 metais šiame pilkapyne buvo rastos dvi urnos su žmonių pelenais. Iš jų viena buvo itin gerai išsilaikiusi ir šiuo metu restauruojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Šalia pilkapyno yra senosios Kvietinių kaimo kapinaitės.
Kvietiniuose stovi koplystulpis su Šv. Florijono statulėle (vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 15034), kuris apie XIX a. pabaigą – XX a. pradžią pastatytas, spėjama po kaimą apie 1896 m. nuniokojusio gaisro kaip stogastulpis, 1942 m. perdarytas į koplytstulpį.
Yra išlikęs vokiečių tiltas per Gargždupio upelį, kuris buvo pastatytas 1932 metais.
Kvietiniai seniau turėjo du kelius susisiekimui su Gargždais. Iš Gargždų į Kvietinius nuo seno vedė Dvaro kelias (dabar Gargždų m. Kvietinių g. tąsa). Teigiama, kad šiuo keliu iš Gargždų dvarvietės seniau važinėjo pats grafas Eugenijus Rene su šeima į savo taip mėgiamą vasaros rezidenciją šalia Kvietinių – taip vadinamą „Palivarką. Tiesiant automagistralę (A1) Kaunas- Klaipėda kelio istorinė trasa panaikinta. Antrasis kelias ėjo taip vadinamu Pakasiniu – palei rubežių su Prūsijos (Vokietijos) teritorija (dabar Kretingos plentas).
Seniesiems kvietiniškiams dar yra gerai žinomi ir šie vietovardžiai: Šėmaičių lanka, Kardinskiškė, Kilčausko lanka, Luko Jonio lanka, Payžis.
2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu Nr. 1K-1562[4] patvirtino Kvietinių herbą, kuris šiuo metu yra Dauparų – Kvietinių seniūnijos herbas.
Renginių kalendorius
gegužės
birželio 2023
liepos
- PR
- AN
- TR
- KE
- PN
- ŠE
- SE
- 29
- 30
- 31
- 1
- 2
- 3
- 4
Įvykiai birželio
1
Renginių nėra
Įvykiai birželio
2
Renginių nėra
Įvykiai birželio
3
Renginių nėra
Įvykiai birželio
4
Renginių nėra
- 5
- 6
- 7
- 8
- 9
- 10
- 11
Įvykiai birželio
5
Renginių nėra
Įvykiai birželio
6
Renginių nėra
Įvykiai birželio
7
Renginių nėra
Įvykiai birželio
8
Renginių nėra
Įvykiai birželio
9
Renginių nėra
Įvykiai birželio
10
Renginių nėra
Įvykiai birželio
11
Renginių nėra
- 12
- 13
- 14
- 15
- 16
- 17
- 18
Įvykiai birželio
12
Renginių nėra
Įvykiai birželio
13
Renginių nėra
Įvykiai birželio
14
Renginių nėra
Įvykiai birželio
15
Renginių nėra
Įvykiai birželio
16
Renginių nėra
Įvykiai birželio
17
Renginių nėra
Įvykiai birželio
18
Renginių nėra
- 19
- 20
- 21
- 22
- 23
- 24
- 25
Įvykiai birželio
19
Renginių nėra
Įvykiai birželio
20
Renginių nėra
Įvykiai birželio
21
Renginių nėra
Įvykiai birželio
22
Renginių nėra
Įvykiai birželio
23
Renginių nėra
Įvykiai birželio
24
Renginių nėra
Įvykiai birželio
25
Renginių nėra
- 26
- 27
- 28
- 29
- 30
- 1
- 2
Įvykiai birželio
26
Renginių nėra
Įvykiai birželio
27
Renginių nėra
Įvykiai birželio
28
Renginių nėra
Įvykiai birželio
29
Renginių nėra
Įvykiai birželio
30
Renginių nėra
Paremkite Mus
Dalinkimės gerumu, kurkime bendrystę ir prisidėkime prie to, kad Kvietiniai taptų gražesne ir geresne vieta gyventi! PAREMTI |

Eilėraštis „Minija“.
Kodėl gi tai Minijos bangos nuliūdo?
Kodėl tai jos bėga laukais pamažu?
Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo
Ir apdengė žemę nakties tamsumu?
Jei gaila tau saulės skaisčių spindulių:
Išvysi dangaus karalienės gražybę,
Kai maudos nuraudus tarp vilnių blaivių.
Bet Minija mūsų kaip pirma nuliūdus; Jos bėga kaip pirma srovė pamažu; Negaila jai, saulei už girių užplūdus Ir žemę apdengus nakties tamsumu.
Tik gaila jai kranto, vainikais nupinto,
Tik gaila dainų tų, kur skamba skardžiai,
Tik ąžuolo gaila, žaliai padabinto,
Kurs kalba jai meilę kas naktį saldžiai.
Nuliūdusiai Minijai paslaptį vieną
Norėčiau atdengti, kai nieks negirdės:
Kas ilgis antrasis jos kranto kas dieną.
Bet ne! Sužinos nuo aušrinės žvaigždės.
Autorius - Maironis.
Komentarų nėra