Kvietiniai – sena vakarų Žemaitijos pasienio gyvenvietė į šiaurę nuo Gargždų, Klaipėdos rajone. Pro gyvenvietę vinguriuoja Galupalio upelis, Gargždupio dešnysis intakas bei Kuršupalis, kurie įteka į šalia tekančią Miniją.
Kvietinių kaimas minimas 1535-1540 m. įkurtos, 1590 m. po reformacijos atkurtos Gargždų katalikų bažnyčios fundacijos dokumentuose kaip karalienės Bonos, vėliau – karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės Gargždų bažnyčiai skirtų žemių dalis.
Kvietiniai – istorikų gerai žinomi dėl čia esančio Pilkapyno, kuris iki šiol dar nėra pilnai ištirtas. Prie Minijos esantys pilkapiai byloja, kad žmonės šiose žemėse gyveno jau nuo I tūkstantmečio pr. Kr. (prieš Kristų). Tiesiant dujotekį, 2015 metais šiame pilkapyne buvo rastos dvi urnos su žmonių pelenais. Iš jų viena buvo itin gerai išsilaikiusi ir šiuo metu restauruojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Šalia pilkapyno yra senosios Kvietinių kaimo kapinaitės.
Kvietiniuose stovi koplystulpis su Šv. Florijono statulėle (vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 15034), kuris apie XIX a. pabaigą – XX a. pradžią pastatytas, spėjama po kaimą apie 1896 m. nuniokojusio gaisro kaip stogastulpis, 1942 m. perdarytas į koplytstulpį.
Yra išlikęs vokiečių tiltas per Gargždupio upelį, kuris buvo pastatytas 1932 metais.
Kvietiniai seniau turėjo du kelius susisiekimui su Gargždais. Iš Gargždų į Kvietinius nuo seno vedė Dvaro kelias (dabar Gargždų m. Kvietinių g. tąsa). Teigiama, kad šiuo keliu iš Gargždų dvarvietės seniau važinėjo pats grafas Eugenijus Rene su šeima į savo taip mėgiamą vasaros rezidenciją šalia Kvietinių – taip vadinamą „Palivarką. Tiesiant automagistralę (A1) Kaunas- Klaipėda kelio istorinė trasa panaikinta. Antrasis kelias ėjo taip vadinamu Pakasiniu – palei rubežių su Prūsijos (Vokietijos) teritorija (dabar Kretingos plentas).
Seniesiems kvietiniškiams dar yra gerai žinomi ir šie vietovardžiai: Šėmaičių lanka, Kardinskiškė, Kilčausko lanka, Luko Jonio lanka, Payžis.
2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu Nr. 1K-1562[4] patvirtino Kvietinių herbą, kuris šiuo metu yra Dauparų – Kvietinių seniūnijos herbas.