Šv. Florijonas Kvietiniuose

Šv. Florijonas Kvietiniuose buvo pastatytas po didelio gaisro apie 1896 metus. Šv. Florijono pagalbos prašoma ir meldžiamasi ieškant globos ir apsaugos nuo gaisrų, katastrofų bei epidemijų.

Pirmasis Šv. Florijono koplytstulpio atnaujinimas įvyko 1943 m. Iniciatyvos ėmėsi Kvietiniuose veikęs „Jaunųjų ūkininkų ratelis, nr. 383“, sutrumpintai JŪR.

Ištrauka iš Liudo Jurgulio užfiksuoto protokolo per JŪR No 383 susirinkimą:

„…Šiais metais Šv. Florijonas gyvai šaukėsi pagalbos, tačiau niekas nesirūpino jam padėti… Pagalba jam buvo būtina, bet nors visi žinojo, kad reikia Kvietinių kaimo saugotoją gelbėti, tačiau niekas to darbo nesiryžo imtis ant savo galvos. Žinojo, kad karo laike tai bus sunkus darbas.

Tada per Kvietinių kaimo Jaunųjų ūkininkų ratelio (JŪR) narių susirinkimą pirmininkas Povilas Remeika iškėlė klausimą, ar jauneji ūkininkai negalėtų padėti Šv. Florijonui. Buvo nutarta aptverti nauja tvorele ir sutvarkyti darželį. Darbui vadovauti ėmėsi Kvietinių pr. m-klos vedėjas Liudas Jurgulis. Buvo surinkta iš kai kurių ūkininkų lentų ir pats vadovas, padedamas Cirtauto Stasio, Genaujos Kazio padirbo tvorelės stakietus ir vartus. Tačiau prieš statant tvorelę, reikėjo atitiesti stiebą. Vaclovas sugalvojo perdažyti Šv. Florijono statulą. Bet tai būtų buvę be naudos, nes languose nebebuvo stoktų ir šventasis būtų vėl kentėjęs nuo darganų ir vėjo, kaip ir iki šiol. Patikrinus koplytėlę pasirodė, kad langų rėmai visai supuvę, stoktų nebegalima įdėti… Vadovai nusprendė perdirbti koplytėlę paliekant senąjį stiebą. Buvo susitarta su meistru Aleksu Gudu. Beleidžiant stiebą, galas jo nulūžo, nes buvo visai supuvęs. Dabar reikėjo ir naujo stiebo. Rekėjo susimąstyti, juk jaunieji ūkininkai, kurių buvo tik 15 (jų tarpe tik 3 pajėgesni berniukai) narių įstengs atlikti tokį darbą. Be to reikia atsiminti, kad dar buvo karo laikas, nei stiklo, nei fernico negalima buvo gauti, o jei gauni tai spekuliacinėm kainom, kurios yra nepaprastai aukštos:  pav. 1 svaras sviesto dabar kaštuoja 20-25 RM, 10 kiaušinių 4-7 RM, 1 cntn. Rugių 120-150 RM ir t.t.

Vadovas nutarė darbą varyti iki galo. Stiebą padirbti pažadėjo tas pats meistras, ąžuolą jam davė našlė Marė Gelžnienė. Ąžuolą nukirto Fel. Tamošauskas, Petras Spučys ir vadovas. Ir šiaip kur reikėjo fizinio darbo, dirbo tik šie trys nariai su vadovu: Povilas Rimeika, Feliksas Tamašauskas ir Petras Spučys. Meistrui tik už darbą buvo sumokėta 210 RM. Visus dažymo darbus atliko vadovas. Dažų galėjo gauti pas Gedvilą Gargžduose, o fernico sudėjo žmonės:  4 pusl. Vadovas; 3  – ūkininkas Juozas Tamašauskas – bažnyčios maršalka; 2 – Pranas Mineikis ir 1 pusl. Grimalis Petras. Armalis Vincas visą laiką meistrui davė valgyti.

…Ir štai keli jauni ūkininkai, padedant vadovui, įstengė atlikti didelį darbą. Jie tokiais karo laikais pastatė paminklą, kuris ir taikos metu nepadarys gėdos. 1943 m. gegužės 25 d., padedant stipriems žmonėms, Šv. Florijonas vėl buvo pastatytas. Senasis išbuvo virš 40 metų.“

…Šiuo laiku žmonės gyvena sunkioje ūkinėje ir dvasinėje priespaudoje, misdami įvairiausiais gandais, politika… Visi laukia, bet kokios permainos, visi trokšta Nepriklausomos Lietuvos.

Tegul šis Šv. Florijono paminklas saugo mūsų kampelį nuo karo ugnies ir audrų. Dieve ir Šv. motina Marija, saugok ir globok mūsų Tėvynę ir savo vaikelius.

Kvietinių JŪR No 383, 1943 m.“

Šv. Florijono antrasis atsatymas 1982 m.

 Šv. Florijono koplytėlė, išstovėjusi po pirmojo atstatymo 39 metus, visai supuvo, suėdė grybas ir todėl 1981 m. gruodžio mėn. Ričardas Čekatauskas su Kostu Rudžiu dalinai koplytėlę atkasė. Iš senosios koplytėlės paimta tik Šv. Florijono statulėlė ir deganti bažnyčia. Kitos dalys buvo taip suėstos, kad nebetiko net kurui.

Supuvusios koplytėlės atstatymo iniciatyvos ėmėsi Kostas Rudys. Jis padengė visas koplytėlės padirbimo ir perstatymo išlaidas. Kostas Rudys tarpininkaujant Gargždų apylinkės pirmininkui Štaliui gavo iš Gargždų tarybinio ūkio direktoriaus Muldario melioracijos metu iš buvusios Gelžnienės miško nukirstą ąžuolą. Stiebą ir pačią koplytėlę padarė ir nudažė meistras Barbšys iš Gargždų. Padaryta ir nudažyta koplytėlė Kvietinių kaimo vyrų pastatyta 1982 m. rugpjūčio 21 d.

Ji pastatyta ne visai senojoje vietoje, bet porą metrų toliau nuo kelio, todėl, kad senojoje vietoje žemėje liko senosios koplytėlės nuolaužas ir senoji koplytėlės stovėjimo vieta įeina į projektuojamą žaliąją zoną.

Dėkojame Rudžių ir Stropų šeimoms už išaugotą Šv. Florijono testamentą ir pasidalintą medžiagą.

Koplytstulpis su Šv. Florijono skulptūra 1980 metų lapkričio 4 d. Nutarimu įtrauktas į Kultūros ministerijos saugomų objektų paveldą.