2015 m. Kvietinių pilkapyno apsaugos zonoje vykdyti detalieji archeologiniai tyrimai prieš atliekant magistralinio dujotiekio Klaipėda– Kuršėnai statybos darbus. 2015 m. ištirtas 177 m ilgio, 12 m pločio, iš viso 1958,35 m2 dydžio vientisas plotas. Tyrimų vieta yra Minijos slėnyje, šalia senųjų Kvietinių kapinaičių. Pilkapynas šiuo metu nuo Minijos upės nutolęs daugiau nei 200 m, tačiau praeityje upė galėjo tekėti ir arčiau jo, kur gausu buvusių senvagių požymių.
Apibendrinant tyrimų rezultatus, galima aiškiai išskirti 3 pagrindinius šioje vietoje užfiksuotus žmonių veiklos etapus:
1) XX a.,
2) I tūkst. prieš Kristų – degintiniai kapai,
3) Akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės.
XX a. tirtoje vietoje vykdyta veikla apsiriboja keliais epizodais – bulviarūsių kasimu, arimu ir į dujotiekio statyba. Labiausiai pilkapynas nukentėjo nuo bulviarūsių, kurių tirtame plote aptikta per 40. Visi jie koncentravosi vienoje vietoje, apie 50 m ilgio ruože. Kita vėlyva veikla – arimas, dujotiekio statyba aptiktam kultūriniam sluoksniui neturėjo didelio poveikio.
Tyrimų metu aptikta 10 degintinių kapų. Pirmoji kapų grupė buvo didžiausia, sudaryta iš 8 kapų. Aplink šiuos kapus aptikta ir daugiau nedidelių urnų šukių koncentracijų bei pavienių šukių. Aptikti pavieniai žmonių degintiniai kaulai rodo, kad šioje kapų grupėje būta ir daugiau kapų, kurie tyrimų metu jau buvo sunaikinti. Kape 4, aptikti dubens formos urnos fragmentai. Kape 5 aptikta urna buvo išlikusi prastai – sutrupėjusi į smulkius fragmentus. Kapo 9 urna buvo išlikusi beveik idealiai – visa sveika ir tvirta, yra tik vienas išilginis skilimas šone. Urnos matmenys neįprastai dideli: angos skersmuo – 38,5 cm, dugno – 25 cm, aukštis – 41 cm. Kiti kapai buvo įrengti paprastose duobutėse. Jie visi labai panašūs – kaulai išbarstyti plonu sluoksneliu maždaug 30×30 cm plotelyje. Įkapės šios grupės kapams nebūdingos – beveik visuose kapuose jų nebuvo aptikta. Tik kape 9, urnos viduje rastos 42 keramikos šukės.
2015 m. tyrimų metu iš viso užfiksuoti 93 objektai, 88 jų sietini su senovės gyvenviete, o 5 greičiausiai su kapais. Didžiąją dalį visų aptiktų radinių sudarė keramikos šukės. Jų iš viso suregistruota 2980 fragmentų, bendras svoris – 11,17 kg (neskaitant kapo 9 urnos). Tarp registruotų keramikos šukių yra vos keletas vėlyvų ir beveik visos priklauso priešistoriniam laikotarpiui.
Didžioji dalis visų šukių priklauso senovės gyvenvietės kontekstui, tačiau, kaip jau minėta, apie 70 identifikuotų ir dar tam tikra dalis neidentifikuotų šukių sietinos ne su gyvenviete, bet su kapais – tai urnų iš suardytų kapų šukės.
Be minėtų radinių grupių, gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje aptikta akmeninių gludintuvų, akmeninis skobtas, gintaro fragmentai ir vienas karolis, keletas neidentifikuotų metalinių dirbinių fragmentų, nedaug smulkių molio tinko gabaliukų, smulkių neidentifikuojamų degusių gyvūnų kaulų, lazdyno riešutų kevalų, perdegusių akmenų.
Apibendrinant visus radinius, galima teigti, kad išsiskiria mažiausiai 4 šios vietos apgyvendinimo epizodai. Ankstyviausias datuotinas vėlyvuoju mezolitu. Antrasis epizodas sietinas su neolitu, konkrečiai – virvelinės keramikos kultūra. Trečiuoju epizodu – postvirvelinė keramika, ankstyvasis bronzos amžius. Ketvirtuoju etapu, kuriam atstovauja keramika ryškiai brūkšniuotu paviršiumi – vėlyvasis bronzos amžius.
Taip dabar atrodo vieta, kurioje buvo atlikti archeologiniai kasinėjimai.
